Radionas Petrovas: "Aerografija ir graffiti kaip kalvystė ir juvelyrika"
iš asm. archyvo |
Aerografija tai ne tik saviraiškos būdas, tai specialaus pasiruošimo ir supratimo reikalaujantis užsiėmimas. Aerografas patogus naudoti dengiant dažais dideles plokštumas, kuriant atspalvius ir braižant labai plonas linijas bei darant laipsniškus perėjimus iš vienos spalvos į kitą. Šio prietaiso dėka išgaunami labai tikroviški piešiniai. XXI amžiuje jau vyksta ir parodos, skirtos aerografu tapytiems darbams, tačiau apie viską nuo pradžių…
Aerografijos istorija:
Aerografijos apraiškų randama jau akmens amžiuje. Pavyzdžiui, žymiajame urve Laskauks, esančiame Prancūzijoje, buvo rasta akmens amžiaus žmonių kurtų piešinių, kurių piešimo technika buvo panaši į aerografu tapytų. Pasirodo, jog žmonės į savo burnas dėdavo augalų pigmentus ir šiaudelio pagalba purkšdavo juos ant sienų. Štai tokie buvo pirmieji aerografijos darbai, tačiau laikui bėgant aerografijos technika stipriai keitėsi.
Šiuolaikinės aerografijos technologijos buvo atrastos prieš 150 metų Amerikoje. Šių technologijų išradėju yra laikomas Abnaromas Peyleromas, kuris sugalvojo įtaisą purškianti skystus dažus “suslėgto” oro pagalba. Šis įtaisas buvo žinomas kaip “dažytojo dozatorius”. Tik 1881 metais išradimas įgavo visai kitokį pavadinimą. Du broliai, gavę leidimą iš Abnaromo Peyleromo, ištobulino “dažytojo dozatorių” ir prie jo pridėjo gaiduką. Štai šitaip atsirado “oro teptukas” arba kitaip tariant – aerografas.
Į atsiradusį aerografą menininkai žiūrėjo ganėtinai skeptiškai, tad prietaisui įsitvirtinti meno pasaulyje nebuvo lengva. Požiūris į aerografą pasikeitė tik 1972 metais Paryžiuje vykusioje parodoje. Šioje parodoje buvo pristatytos meninės raiškos priemonės: viena jų - hyper-realizmas. Ši meno forma privedė realizmą iki ribos. Kadangi aerografas buvo skirtas piešti dideliems, kruopštumo reikalaujantiems piešiniams, jis puikiai tiko ir hyper-realistiškiems piešiniams tapyti. Taigi prieš tai kritiškai vertintas aerografas galutinai įsitvirtino meno pasaulyje ir iki šių dienų yra sėkmingai naudojamas pasaulio menininkų.
Nors aerografijos atsiradimo istorija siekia akmens amžių, ši meno atšaka pažįstama toli gražu ne kiekvienam. Būtent todėl apie aerografiją kalbinu Radioną Petrovą. Šis žmogus jau ilgą laiką užsiima aerografija, kuria interjerą, piešia ant automobilių bei fasadų.
Pradėkime nuo to, kokie įrankiai naudojami aerografijoje?
Aerografas ir Oro kompesorius.
Kokio reikia pasiruošimo norint piešti aerografu?
Pirmiausia, reikia akademinio pasiruošimo. Kadangi aerografas yra įrankis, kurio reikia mokėti naudotis. Dar reikia turėti tvirtą supratimą apie spalvas, perspektyvą, kompoziciją ir išmanyti anatomiją. Be šių dalykų piešinys gali būti atliktas neprofesionaliai. Aišku, dar labai svarbi paties piešinio idėja ir jos pateikimas.
Sakėte, jog norint piešti aerografu reikia akademinio pasiruošimo. Ar Jūs kažkur to mokėtės?
Taip, maždaug 4 metus lankiau dailės studiją “Guboja”, Klaipėdoje. Šioje studijoje įgijau gerą ir tikslų supratimą apie spalvotyrą ir išmokau akademinio piešimo (t.y. piešimo pieštuku, kuris lavina perspektyvos bei formos perteikimą ant lapo). Taip pat esu baigęs Vilniaus dailės akademiją. Vizualiojo dizaino katedroje, keletą metų teko studijuoti piešimą, tapybą, kompoziciją bei kitas disciplinas.
Kada pradėjote užsiimti šiuo menu?
Apytiksliai nuo 2002-ųjų metų.
Aerografija – hobis ar darbas?
Darbas.
Kur dažniausiai tenka piešti ?
Dažniausiai tenka dekoruoti interjerą ir automobilius.
Ar sulaukiate daug užsakymų?
Taip, nuolat dirbu aerografijos srityje.
Jūsų darbai vienetiniai, unikalūs. Tikriausia norint aerografu pieštą piešinį turėti ant savo kambario sienos reikia kaip reikiant „ištuštinti“ piniginę. Ar tai brangus malonumas?
Piešinys tampa brangiu tada, kai yra sudarytas iš daugybės detalių, o spalvų koloritą sudaro daugiau nei dvi spalvos, tuomet savaime išauga ir atlikimo terminas. Bet teko kurti ir kelių tonų piešinius, kurie yra daromi daug greičiau.
Jūsų pieštas „Memelio“ žemėlapis atrodo įspūdingai. Daugybė smulkių ir preciziškų detalių. Ar šiam piešiniui naudojote kokį nors trafaretą ?
Taip, kartais naudoju trafaretus. Purškiant per trafaretą, galima išgauti labai aiškią briauną. Linija nupiešta aerografu, tik ranka, neturi aiškaus kontūro ir skiriasi nuo linijos, išpurkštos per trafaretą arba nubrėžtos teptuku.
Kiek laiko užtrunka nupiešti piešinį aerografu?
Nuo dienos iki kelių mėnesių.
Teko girdėti, jog organizuojate ir graffiti piešimo čempionatus. Ar aerografiją būtų galima lyginti su graffiti menu?
Vienintelis panašumas tarp graffiti ir aerografijos yra tai, kad tiek viename, tiek kitame mene, “suslėgto” oro pagalba yra purškiami dažai. Balionėlio, su kuriuo piešiamas graffiti, linija yra daug stambesnė ir grubesnė, palyginus su aerografu purkšta linija.
Graffiti menas – tai gatvės menas, turintis savo formatą. Graffiti meistrai naudoja visai kitokią techniką, negu aerografijos, nors kartais naudojant ir graffiti techniką galima labai įdomiai dekoruoti interjerą. Viskas priklauso nuo koncepcijos.
Aerografija ir graffiti kaip kalvystė ir juvelyrika - tiek kalvystėje, tiek juvelyrikoje žmonės dirba su metalais, tačiau jų darbo specifika stipriai skiriasi.
iš asm. archyvo |
Galbūt teko aerografu piešti kokioje nors labai neįprastoje vietoje?
Neįprastoje vietoje piešti neteko, bet teko piešti ant žmogaus kūno, darant „body art‘ą“.
Iš tikrųjų, tai labai įdomus darbas, reikalaujantis truputį kitokio požiūrio į aerografiją.
Girdėjau, jog kitose šalyse yra rengiamos būtent aerografu tapytų piešinių parodos. Ar Lietuvoje vyksta tokios parodos?
Lietuvoje dažniausiai vyksta bendros tiuningo parodos (auto interjero ar išorės tiuningas). Tokiose parodose kartais galima pamatyti išpieštą mašiną. Deja, bet šiuo metu tokie pasirodymai nevyksta, jie buvo rengiami prieš keletą metų, kitaip sakant, senais laikais. Dažniausiai tokios parodos yra organizuojamos Europoje arba Rusijoje, kur išpieštų mašinų yra žymiai daugiau nei Pabaltijy.
Ir paskutinis klausimas. Ar daug Lietuvoje yra žmonių, kurie profesionaliai piešia aerografu? Neabejoju, jog mėgėjų tikrai yra.
Aš irgi neabejoju, kad jų yra, bet man su jais neteko susidurti (šypsosi –aut. past.).
Komentarai
Rašyti komentarą