Apžvalga: Despotin Fam „Odisėja 49“

Dviejų jaunų muzikos mylėtojų Shmėkla ir Vaiper keliai susikirto daugiau nei prieš šešis metus. Savo muzikinius gebėjimus vyrukai įprasmino ir garsiai apie save paskelbė 2004 metais, išleisdami albumą „Iš kitos ekrano pusės“. Jauni ir entuziastingi reperiai ties šiuo albumu nesustojo, jie toliau augo ir tobulėjo. 2005 nugalėję  keletą internetinių beatmaker‘ių ir mc battle‘ų, jaunieji muzikos kūrėjai įkūrė "Despotin Fam". Šis projektas jau 2006 metais buvo nuominuotas A.LT (Alternatyvios muzikos apdovanojimai) apdovanojimuose, o Vaiper buvo pripažintas geriausiu beatmaker‘iu.

 "Despotin Fam" grupuotę, žinoma, sudaro ne vien tik šis duetas, po šiuo pavadinimu slepiasi tokie MC kaip Liezhuvis, Andrewla, beatmaker‘is Serumas, dj Justas Fresh, saksofono ir bass ekspertai. Taigi, būtent šie Despotin‘ai mums žadėjo ir albumą „Odisėja 49“, kurio kantriai laukėme. Ir ta didžioji diena atėjo – šis „kūdykis“ išvydo dienos šviesą.

Dar prieš pasirodant „Odisėjai 49“ radijo stočių eteriuose skambėjo „Venera“ ir „Noriu rėkt“ kūriniai. Pastarajam atlikti į savo gretas" Despotin Fam" kolektyvas pasikvietė saldžiabalsę Jazzu. „Noriu rėkt“ – tai puikiai naujam gyvenimui atgimęs grupės "Exem" kūrinys. Nors „Noriu rėkt“ buvo užvaldęs radijo stočių eterius „Odisėja 49“ pradedama kūriniu „Venera“, kuriame Shmėkla ir Vaiperis pasakoja apie pavojingą kelionę į Venerą. Šios planetos gyventojos užbūrė Marso planetos atstovūs ir štai kūrinyje jie skelbia „ lik sveikas, Marse“. Tai šmaikštus ir ritmingas kūrinys apie tuos sudėtingus vyro ir moters santykius.

„Noriu rėkt“ ir „Venera“  kūriniai  puikiai apibūdina ir visą albumą. Šis "Despotin Fam" „naujagimis“ tiek instrumentaline, tiek vokaline prasme yra labai kokybiškas ir energingas. Kūriniuose kartas nuo karto išgirstame saksofoną, netrūksta čia ir scratch‘ų bei kitų muzikinių kuriozų. Taigi, tai ką girdime albume, nėra vien repas, tai nėra vien elektronika ir ne džiazas – tai kažkas unikalaus lietuviškos muzikos padangėje.

Kūrinys pažymėtas pirmu numeriu vadinasi „Antras“ kūrinį pradeda ilgaliežuvis mc Liezhuvis, o jam asistuoja Shmėkla ir Vaiperis. Šiame kūrinyje atskleidžiamos kai kurios albumo kūrimo detalės ir kliūtys užklupusios jo kūrėjus. Kūrinio instrumentalas taip pat visiems gerai žinomas – jis atstovauja ZIP singlo „Senoji mokykla“ skambesiui. Šį muzikinį suktinį galima pavadinti savotišku intro.

Kūrinys „Kaip mes tai pradėjom“ kvepia nostalgija seniems geriems laikams: tūsams, rytams parkuose, saulėtoms dienoms, tačiau tuo viskas nesibaigia, nes „ mes vis dar ieškom, vis nerandam". Nors kūrinys persisunkęs praėjusių akimirkų ilgesiu, liūdesio čia nerandu. Tai lengvas saulėtas kūrinys, primenantis gražias prabėgusias vasaras ir audringas paauglystės dienas.

„Nonsensų marios“ ir „Pjese“ kūrinių rimtas tvirtesnis. Tačiau tematika ir nuotaika nedaug skiriasi nuo prieš tai buvusių. Štai po „Nonsensų marios“ seka „Meilė kaip flow“, Dainos priedainis verčia pajudėti, ritmas ir repas ganėtinai greitas, lengvas flow puikiai dera prie neįpareigojančio teksto, kurio  net lovoje norisi klausyti.

Dar viena priežastis, (pirmoji kokybė ir atlikimas), dėl kurios šis albumas tikrai vertas dėmesio yra ta, jog „Odisėjos“ nuotaikos ir temos kinta. Įpusėjus albumui svarbia tema tampa žmogaus vieta ir paskirtis mūsų valstybėje bei kitos panašios problemos. Tad nuo vėjavaikškų dienų prisiminimų atlikėjai imasi kalbėti svarbesnėmis temomis, kurios aktualios šiomis dienomis.

Kūriniuose „Karta be perukų“, „Be dramos“ ir „Keistas jis“ aktualūs nūdienos klausimai, aptariami labai ritmingai: flow tiesiog sklando byto platybėse. Tarp šios muzikinės trijulės įsiterpęs „Penktadienis, gal“ keistas kūrinys, priedainio pateikimo klausimas išspręstas labai įdomiai. Vaikinai štai švelniais ir ramiais balseliais uždainuoja „bet ši diena tai tik nuotrupa to to to to.. „ Visgi klausant antrą ir trečią kartą, toks priedainis ima „kabinti“ ir verčia niuniuoti jį drauge su atilkėjais.

Po šio keisto kūrinuko seka „Maxima pt1“ ir „Maxima pt2“ – tai kontrastingi kūriniai. Pirmoji „Maxima“ dalis skamba lengvai, o antroji - visiška priešingybė primajai – labai energinga. Beje, šią trumpą muzikinę variaciją atlieka tik mc Liezhuvis. Šie kūriniai didelio įspūdžio nepalieka, jie tiesiog lengvai suvirpina ausų būgnelius.

Albume esanti „Reprezentas 1 love“ bene vienintelė regio prieskoniais pagardinta muzikinė variacija. Bene tai ir vienintelis kūrinys, kuriame girdime ne vien lietuvišką repuką. Šio kūrinio ritmas ir repas tvirtas, tačiau visiškai neįpareigojantis ir laisvas. Bet apie laisvumą neverta kalbėti, nes būtent tokiu skambesiu praturtinta didžioji albumo dalis.

Paskutiniai trys kūriniai mažai skiriasi nuo pirmųjų. Štai „Neišgelbės žemės vien tik filmai“ su Mental crew pakankamai sarkastiška ir ironiška daina. „Mental crew“ vyrukai Dada ir Arty suteikia šiam kūriniui savotiško šarmo ir žavesio, be to instrumentalas puikiai dera prie kūrinio pavadinimo ir atlikėjų  flow. Šią muzikinę variaciją pratęsia kūrinys „Narkotikai“: truputį funky, truputį disco ritmu „Narkotikai“ ragina siausti. Na, ir paskutinis albumą įprasminantis kūrinys „thnx“, kuriame girdime ir Andrewla repuką,  atsisveikina ir dėkoja.

Reziumė: „Odisėjos 49“ laukti buvo verta. Lietuviškos muzikos padangėje tokie albumai nesimėto ir nesikartoja. Tai fenomenas, kuris nuolatos sukasi ant repeat‘o.