Apžvalga: Scuba "Triangulation"

Muzikos kūrėjas Paul Rose aka Scuba  dar 2010 metų pabaigoje išleido savo darbą pavadinimu „Triangulation“.  Šis jo darbas dienos šviesą išvydo po dviejų metų pertraukos. Panašu, kad ši pertrauka Scuba išėjo į naudą, jis grįžo kiek pasikeitęs, atsinaujinęs ir tikrai pasiruošęs duoti groove‘o.


 Naujasis muzikos kūrėjo albumas „Triangulation“ kiek emocingesnis ir tvirtesnis nei prieš tai buvęs Scuba darbas “A Mutual Antipathy”. Albume stipriau išreikštos bass linijos, kurioms gyvybės įpučia ambientas, techno, dubstepas ir house’as. Sąskambių čia daug, jie gražiai persipina vienas su kitu ir pinasi į neiširstančią garsų giją.

Albume skambančios melodijos, kaip ir privalu elektronikos ir panašaus reikalo kūrėjams, nugramzdina kažkur į muzikines erdves, na, o "Trinaguliation" dar gramzdina ir į požemius. Kad su tuo „gilumu“ nejuokaujama galime suprasti pažvelgę į „Triangulation“ viršelį. Požeminis tunelis veda kažkur, o kur taip ir neaišku... Tad geriau klausyti nei nagrinėti šiuos vaizdinius...

Jau pirmame albumo kūrinyje „Descent“ mus pasitinka tik ambiento garsų šūsnis. Muzikinio fono praktiškai nėra, ramybę drumsčia tik neaiškūs ir paslaptingi garsai. Tai vos poros minučių kūrinys - aš nė nespėju suvokti kada ši muzikinė sintezė pasibaigia. Tik kiek vėliau suvokiu, jog mano ausų būgnelius, kiek ritmingesniu skambesiu ir kartu su muzika sklandančiais balsais, virpina kūrinys „Latch“. Šio kūrinio fone laužytų ritmų gausa neišmuša iš vėžių – skambesys labai subtilus.


„Three Sided Shape“ ir toliau tęsia savo darbą – hipnotizuoja ir ramina. Kai ima atrodyti, jog „Three sided Shape“ pasieks kulminaciją, muzikiniame fone praskrieja tik moteriškas balsas. Po šios muzikinės apgaulės laužytų ritmų sūkury vėl jaučiama harmonija. Kai viskas nurimsta muzikinės vibracijos, lietaus lašelių pavidalu, tiesiog keliauja į kūrinį „Minerals“. „Three Sided Shape“ ir „Minerals“ papildo vienas kitą, tačiau tenka pripažinti, jog „Minerals“ kūrinys monotoniškesnis, o kulminacijos apraiškų čia išvis sunku įžvelgti.

Pirmieji albumo kūriniai buvo tik graži įžanga, po jų štai reikia ruošti ausų būgnelius kiek tvirtesnių ritmų dozei. Kūrinyje „One deck“ girdima daugiau elektroninių garsų, bass linija aštrėja. Girdimas tvirtas „bytas“ - kartais nešvarus ir rėžiantis ausį. Taigi svajingumas ir lėta melodija nesitęsia amžinybę „On deck“ buvo tas lūžio taškas, kurio laukiau.

Muzikiniame fone, kuriame „kampuotas“ ritmas dažniausiai lengvai įsilieja į įvairių muzikos stilių sūkurį, girdime nemažai moteriško vokalo. Kas žino, į kokias šalis ar planetas šie balsai mus gali nuvesti. Aišku viena, jog ir svajingumas „Triangulation“ nesvetimas. Tokios ir panašios vibracijos seka didžiają Scuba darbo dalį. Šis vyrukas pasistengė „išlaužti“ tikrai gerą albumą.





Štai, jeigu reikėtų išskirti tam tikrus šio albumo kūrinius, tokių tikrai atsirastų. Labiausiai virpina kūrinyje „So you think you are special“ ir „You got me“ girdimos muzikinės kombinacijos. Pirmasis, „So think you are special“ kūrinys stebina savo skambesiu: iš pradžių girdimi tik būgnai bei šiek tiek bauginantis ritmas, vėliau susitinka su švelnia melodija. Šio kūrinio muzikiniame fone vėl tiesiog aidi moteriškas balsas. Tai kūrinys prisunktas švelnios elektronikos garsų. Na, o „You got me“ tai funky ritmais pagardintas kūrinukas, galbūt daugiau „sintetizuotas“ nei kiti, tačiau malonus ausiai.  Po šių kūrinių seka „Glance“ ir „Lights out“, kurie išlaiko albume vyraujančią nuotaiką ir leidžia toliau mėgautis šia kokybiška muzika.

Taigi, šiame Scuba muzikiniame darbe netrūksta beveik nieko. Galbūt kartais norėtūsi dar šiek tiek lengvesnės muzikinės linijos ir kiek lengvesnio ritmo, tačiau šis darbas, kuriame galima atrasti įvairių muzikinių stilių užuomazgų bei užburiančių muzikinių garsų, gali tiesiog „išnešti“ iš šio pasaulio. Nors ir nesinorėtų šio albumo lyginti su kitais, visgi šis Scuba dabras, noriu to ar ne, man truputį panašus į Starkely „Ear drums and black holes“, tik šis, tenka pripažinti, mažiau "sintetizuotas", tad kiek labiau prikausto savo muzikiniais garsais.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Karolis Klimas: „Moterys visuomet mane gniuždo“

Graffiti: ar visuomet naikinamos tik teplionės?

Radionas Petrovas: "Aerografija ir graffiti kaip kalvystė ir juvelyrika"