Apžvalga: Starkley „Ear drums and black holes“
Kas tas Starkley ? Tai elektroninės muzikos kūrėjas iš Filadelfijos. Starkely rengia pasirodymus su idm, breakcore, dubstep muzikos kūrėjais. Savo muzikinius sugebėjimus vyrukas įrodė laimėdamas 2005 metais vykusius „Mid-Atlantic” and “North American battle” čempionatus. Rūsčios elektroninės muzikos kūrėjui jau dabar žadama puiki ateitis ne tik kaip muzikos kūrėjui, bet ir kaip puikiam prodiuseriui. Dėl savo kuriamos muzikos Starkely kartais net laikomas "ateities kūrėju".
Prieš pristatydama Starkley albumą, kuris išleistas po „Planet µ” leidybinės kompanijos vėliava, turiu pranešti, jog romantikos ir švelnių garsų albume nebus daug. Vien pažvelgus į albumo viršelį galime suprasti, jog tai kažkas labai "tamsaus" galbūt net pikto. Juodas fonas ir jame įsitaisęs formaliai atrodantis vyras, atrodo, slepia paslaptį...
Šį 2010- aisiais sukurtą velnišką pyragėlį kūrėjas pagardino grime, dubstep ir hip hop‘o garsais. Ir štai sukūrė labai kontrastingą bei sintetikos prisotintą, kosminį muzikinį derinuką: „Ear drums and black holes“. Prie šio albumo rimų skaldymo pusės prisidėjo: Cerebral V, Anneka, P-Money, Buddy Leezle, Kiki Hitomi.
Pirmasis kūrinys „OK luv“ – pateisina mano prieš tai parašytus žodžius, kadangi tai visiškai sintetinis gaminys su daug „E“ ir kitų stabilizatorių. Nepaisant to, šio pyragėlio vis dar norisi ragauti. Nepatinka tik tai, jog klausant kūrinio į mintis įsibrauna kompiuteriniai žaidimai „Mario“ ir “ Sonic“.
Antrasis kūrinys „Murderous words“ skamba kiek tvirčiau nei „OK luv“ - „pjaunanti“, stipri bosų linija ir P- Money repas puikiai dera prie tvirto „byto“, kurio padedamas reperis veržiasi į elektroninės muzikos užkulsius.
Trečiasis „11th hour“ gaminys tarsi iš gelmių, švelniu ritmu kyla į paviršių ir priverčia linguoti galvą. Artėjant kūrinio pabaigai vėl pasitinka ramus ritmas ir visai nepastebimai pereinama iš vieno kūrinio į kitą. Ketvirtajame kūrinyje pavadinimu „Numb“ vėl girdimas energingas P-Money repas.
Po pirmųjų keturių kūrinių atrodė, jog iš šio muzikinio skanėsto taip ir nebus galima sulaukti kažko švelnaus ir svajingo, bet vos tik išgirdau penktąjį kūrinį „Star“ su atlikėja Anneka, viskas apsivertė aukštyn kojom. „Star“- romantiškas ir migdantis - visiškai nepanašus į būvusius. Gražus ir lengvas skambesys – subtiliai pateiktų elektroninių sąskambių paskemė. Šio kūrinio žavesį dar labiau pabrėžia švelnus Anneka vokalas.
Štai išgirdus „Multinial“ ,„Spacecraft“ ir „Fourth dimension“ visi miegai ir svajos išsisklaido. Visi trys kūriniai ritmingi ir labai „kosmiški“, tačiau „Spacecraft“ visgi nustebina. Įpusėjus kūriniui stiprios muzikinės variacijos staiga pasikeičia į ramų ir lėtą skambesį, kurį, kaip ir buvusius kūrinius, pagyvina fone girdimas ir vyriškas vokalas. Visa tai trunka labai neilgai - prasidėjus ketvirtajai minutei muzikinė energija ir vėl grįžta. Matyt, svajas ir visą grožį buvo nuspręsta sudėti į „Neck Snap“ ir „New Cities“ kūrinius. Prie „New cities“ kūrinio prisidėjo ir Japonų vokalistė Kiki Hitomi. Tad visai nekeista, jog išgirdus šiuos kūrinius visos mintys keliauja kažkur į rytus, tai bene harmoningiausi ir švelniausi albumo kūriniai.
Štai artėjant pabaigai lieku įbauginta „Alienstyles“ kūriniu. Į kosmosą kelia ne tik muzika, bet ir „Auto tune“ dėka iškraipyti balsai. Žinoma, pavadinimas gelbėja šį, muzikine prasme, emocingą kūrinį. Likusieji –„Capsule“ ir „Pleasure points“ viską grąžina į savo vietas - vėl atsiranda daug dubstep‘o ir laužytų sintetinių ritmų. „Pleasure points“ labai greitu, pjaunančiu“ ritmu netgi blaško. „Fidelio“ – paskutinis albumo kūrinys, panašiai kaip ir „11th hour“ į ritmų sūkurį kyla iš lėto, o įpusėjus pasitinka stipriais ritmais, kol galiausiai išsikvėpia ir grįžta atgal į žemę.
Apibendrinant, galiu pasakyti, jog albumas labai permainingas, pasižymi impresyvumu, įdomiomis muzikinėmis aranžuotėmis. Na, o vokalinė albumo pusė suteikia dar daugiau spalvų ir įvairovės šiam Starkley darbui. „Ear drums and black holes“ atveria duris naujai elektroninės muzikos erai. Dėl pastarųjų priežasčių, mano manymu, albumas patiks tikrai ne kiekvieno klausytojo ausims, bet išgirsti šį paslaptingą pyragėlį tikrai verta.
Klausyti: Starkely - "Ear drums and black holes"
Kūrinių sąrašas:
Komentarai
Rašyti komentarą